Vandensvydžio sporto problemos

2007. gruodis Lietuvos „AIDAS‘
2008 sausis  „SPORTAS“

     2007 m. Vandensvydžio sezonas baigėsi laikas apibendrinti koks gi jis buvo Lietuvos vandensvydžio federacijai ir kaip jai sekėsi įgyvendinti numatytus tikslus.
     Dar 2002 m. Lietuvos vandensvydžio federacija priėmė sprendimą pagrindinį dėmesį skirti vaikų ir jaunių ugdymui. Tai ir buvo daroma, nes suaugusių rinktinė neatitiko šios sporto šakos Europinių reikalavimu ir reikėjo ką tai keisti, kad šios sporto šakos ateitis būtų šviesesnė. Buvo paskirti nauji jaunių rinktinės treneriai ir ilgo ir kantraus darbo dėka tai pavyko padaryti. Jau 2005 m. Europos jaunių  čempionate Turkijoje buvo pasiekta pirmoji pergalė prieš Makedonijos rinktinę ir nežymiai nusileista Moldavijai. Rinktinė buvo net dviem metais jaunesne už kitas komandas ir tai teikė vilčių po poros metų Lietuvai pasireikšti Europoje. Jau tais pačiais metais Europos Baltijos šalių čempionate Švedijoje buvo iškovota pirmoji vieta. Nugalėta Švedija, Suomija , Danija ir atvežta į Lietuva čempionų taurė. Du metus rinktinė dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, kur buvo užimamos prizinės vietos. Užsienio šalių treneriai, kurie buvo pripratę matyti Lietuva tik tarp autsaiderių pakeitė savo požiūrį ir negailėdavo pagyrimo žodžių mūsų rinktinei, kuri vis tobulėjo ir tapo lygiaverte varžove tarp buvusių favoritų.
     Vien 2007m Lietuvos jauniai dalyvavo dvylikoje tarptautinių turnyru iš kurių grįždavo prizininkais, o jos pagrindinis žaidėjas Edgaras Asajavičius būdavo išrenkamas geriausiu bei rezultatyviausiu žaidėju. Treniruojami trenerio Nerijaus Papaurėlio auklėtiniai sėkmingai pasirodė Europos čempionate Lenkijoje. Į finalines varžybas patekti nepavyko, tačiau tai buvo tik sportinės sėkmės, bei tokio rango varžybų patirties stoka. Nugalėta Švedija, Airija ir tik paskutinėse sekundėse, padarius vaikiškas klaidas, nusileista Ukrainai, bei Baltarusijai. Tiesa po poros savaičių Maskvoje vykusiame tarptautiniame LEN turnyre buvo atsirevanšuota prieš ukrainiečius, tačiau Europos pirmenybės yra žymiai svaresnės. Gal šias ambicijas mums pavyks įgyvendinti 2008 m, nes tikėtina, kad Europos pirmenybių atrankos varžybos bus patikėtos Lietuvai. Vien 2007 m. padedant Vilniaus miesto sporto skyriui, Vilniaus miesto federacijai, buvo išvykta į Rusiją, Vokietiją, Slovėniją, Slovakiją, Vengriją, Baltarusiją, organizuoti trys tarptautiniai turnyrai Lietuvoje.  Gaila, kad Lietuvos jaunių rinktinę atstovauja vien Vilniaus vandens sporto mokyklos auklėtiniai, ir tai sukelia daug bereikalingų kalbų, kad visas dėmesys federacijos skiriamas tik vilniečiams, tačiau nei Kauno, nei Alytaus sporto mokyklos neparuošė gero lygio, šios amžiaus grupės, sportininkų. 2007 m. treneriams buvo sudarytos sąlygos išvykti į vandensvydžio „Meką“ Vengriją, kurioje vandensvydis populiaresnis negu Lietuvoje krepšinis. Tai buvo Leonardo da Vinči fondo skirta parama mūsų šalies treneriams dalyvauti trenerių seminare, bei praktiniuose užsiėmimuose.
     Einama teisinga linkme ir mūsų jaunimas jau po metų galės vadintis Nacionaline suaugusių rinktine, ko buvo ir siekta prieš penkis metus. Šiais metais buvo išrinkta nauja LVF federacija, kurios sudėtyje visi nauji veidai, liko tik gen. sekretorius R. Vizgirda. Vadovaujant naujam prezidentui Viktorui Tonkich, federacijos konferencijoje buvo nutarta dar šiais metais paruošti naujus LVF įstatus, atitinkančius Šalies Asociacijų įstatymą, pagal kuriuos ir teks ateityje planuoti federacijos darbą. Federacijoje, kai kurių žmonių, bandytas padaryti perversmas, nepavyko ir todėl grupė vandensvydininkų, pagrinde iš Kauno, nutarė įkurti Nacionalinę vandensvydžio lyga, kuri vykdytų savo varžybas ir savo Lietuvos čempionatą. Lyga susikūrė lapkričio gale ir jau gruodžio mėnesį pradėjo savo veiklą, kaip alternatyvą Lietuvos federacijai.
     Prasidėjo nepagrįsti priekaištai LVF adresu. Federacija buvo apkaltinta neveiklumu, nors ji išrinkta tik spalio pradžioje, o lygos kūrėjai tai tie patys veikėjai, kurie ir buvo ankstesnėje federacijoje bei aktyve virš 10 metų. Pradėta nuo skaldymo ir užgauliojimų, nors savų darbų dar neatlikta. Lygos prezidentas, žinomas Lietuvoje komikas Artūras Orlauskas /Zakarauskas/, viešai per pristatymą išvadino federaciją kvepiančia tarybiniu naftalinu ir nesugebančia suprasti kas tai yra šiuolaikinė vadyba tuo pačiu įžeisdamas trenerius ir aktyvą, kuris padarė viską, kad mūsų vandensvydis atsigautu ir būtų pripažintas Europos. Neteisingai buvo nurodytas 2007 m. biudžetinis federacijos finansavimas, kuris buvo padidintas keturis kartus. Juk galima buvo internete nesunkiai rasti visus reikiamus skaičius, o neklaidinti žiniasklaidos ir sporto visuomenės. Įdomu, kaip Lietuvoje gali vykti du skirtingi čempionatai ir kaip lyga gali dalyvauti Olimpiadoje. Tai tiesiog neleidžiama pagal tarptautinės federacijos FINA įstatus. Už tai gresia didelės sankcijos ir baudos iš FINA ir LEN, kuriai priklauso LVF. Apie tai lygos kūrėjai turėtų žinoti. 
     Garsūs pareiškimai, dar nieko nesukūrus, tai yra tik populistika ir pigus šou. LVF yra už bendradarbiavimą su lyga, jei tai yra visų bendras tikslas vandensvydžio labui, tačiau tai, kokiais metodais grupelė oponentų to pradėjo siekti, LVF netoleruos ir Lietuvos vandensvydžio lygai apie tai reiktų rimtai pamastyti ir keisti savo taktiką, ieškant sąlyčio taškų ir kompromisų. 
     Nedidelė sporto šakos geografija, baseinų stoka šalyje, trenerių trūkumas visa tai yra šios sporto šakos problema, tačiau tik Lietuvoje du žmonės - trys partijos ir tik Lietuvoje norima dalintis tuo, ko patys nesukuria. Vieniems vandensvydis - tai visas gyvenimas, kitiems noras parodyti savo aš, siekiant politinio populiarumo sportinėje visuomenėje, o per tai ir kitokių tikslų...
     Artėja Kalėdos ir Nauji metai, norėtume visus vandensvydininkus matyti vieningus ir draugiškai nusiteikusius vieni kitiems. Manome, kad taip ir bus. Visi darome klaidų ir visi jas norime taisyti. Taigi, prieš pradedant ką nors daryti, reikia ir gerai apmastyti, kad tikslai, kurių yra siekiama, atitiktų tos garbingos ir sunkios Olimpinės sporto šakos tradicijas, bei poreikius.   
     Valstybei reikalinga tokia sporto šaka, kurioje nuo Nepriklausomybės paskelbimo nėra nei vieno teisto vandensvydininko, visi sveiki išsilavinę, mokantys plaukti, mylintis savo sportą ir tėvynę, kurioje ateityje norėtus matyti naujus baseinus, sporto bazes ir užimtą, sveiką, naudingą savo šaliai jaunąją kartą.
     Taigi ramių ir laimingų šventų Kalėdų ir darbingų naujųjų metų.

 

LVF generalinis sekretorius                          Rolandas Vizgirda