Istorija

Ši knyga skirta Lietuvos Vandensvydžio 80-Mečiui


Knyga.pdf



VANDENSVYDIS MEDZIAGA ENCIKLOPEDIJAI

          Vandensvydis, (pavadiniams kilęs iš dviejų žodžių – vanduo ir sviesti, iš pradžių Lietuvoje šis žaidimas dar buvo vadinamas vandeniniu) sportinis žaidimas su kamuoliu stačiakampiame (30 x 20 m, moterų - 25 × 20 m.) baseine ar kitame vandens telkinyje. Vandens gylis – nemažiau 1,8 m. Kiekvieną komandą sudaro septyni pagrindiniai žaidėjai (vienas jų – vartininkas) ir šeši atsarginiai žaidėjai (vienas jų gali būti antrasis vartininkas). Tikslas – plaukiant vandenyje, stumiant kamuolį, arba perduodant jį vienas kitam įveikti varžovo gynybą ir kamuolį įmesti į varžovo vartus bei neleisti varžovui įmesti kamuolį į savuosius vartus. Laimi komanda įmetusi daugiau įvarčių į varžovo vartus. Įvartis įskaitomas kai kamuolys praskrieja vartų liniją. Vartų ilgis 3 m, aukštis virš vandens lygio 0,9 m. Rungtines sudaro keturi kėliniai po 8 min gryno laiko, 2 pertraukos po 2 min., viena – 5 min. Jeigu pasibaigus rungtynių laikui abi komandos turi po vienodą kiekį įvarčių, bet reikia išaiškinti nugalėtoją, rungtynės pratęsiamos dar 2-jais kėliniais po 3 min. Nepaaiškėjus nugalėtojui, metami 5 m. baudiniai. Žaidžiama rankomis. Žaidėjui (išskyrus vartininką) bet kokioje situacijoje leidžiama kamuolį laikyti tik viena ranka, draudžiama smūgiuoti kamuolį kumščiu. Visiems žaidėjams negalima kojomis liesti baseino dugno. Prasižengęs žaidėjas šalinamas iš žaidimo 20 sek. Po 3-jų asmeninių baudų žaidėjas šalinamas iš rungtynių visam laikui, tačiau gali būti keičiamas kitu. Baudos metimai vykdomi nuo 5 m linijos. Plaukti galima įvairiais stiliais. Komandas skiria skirtingų spalvų kepuraitės, vartininkai dėvi raudonas kepuraites. Komanda gali laikyti kamuolį ne daugiau kaip 30 sek  Vyrams kamuolio dydis 68 - 71 cm, moterims – 66 - 67 cm., svoris 450 - 400 g. Rungtynes teisėjauja du aikštės, du šoniniai, vienas laiko teisėjas ir varžybų protokolo sekretorius.   
      Žaidžiamas ir mini vandensvydis mažesniame baseine (15 x 11,5 m), mažesniais vartais (2,5 x 0.8 m). Žaidžia vyrai po 4 žaidėjus, įskaitant vartininką, moterys ir jauniai – po 5.  
      Žaidimas kilo Dž. Britanijoje XIX a. antroje pusėje. Iš pradžių žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, kamuolį smūgiuodavo su irklais arba kartimis. Tikslas – įmesti kamuolį į valtį ar plaustą, vėliau – į vartus. 
      1876 škotas Viljamas Vilsonas (William Wilson) sukūrė pirmas vandensvydžio taisykles. 1881 įvyko pirmosios tarptautinės varžybos tarp Anglijos ir Škotijos (0:4). Žaidimas greitai plito JAV, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, kt. Vandensvydis tapo pirmas komandinis žaidimas, įtrauktas (1900)  į Olimpinių žaidinių programą. Pirmose OŽ Paryžiuje dalyvavo keturios šalys – Dž. Britanijos, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.
      Olimpinių žaidinių nugalėtojai: Dž. Britanija (1900, 1908, 1912, 1920), JAV (1904), Prancūzija (1924), Vokietija (1928), Vengrija (1932, 1936, 1952, 1956, 1964, 1976, 2000, 2004, 2008), Italija (1948, 1960, 1992), Jugoslavija (1968, 1984, 1988), SSRS (1972, 1980), Ispanija (1996). Garsiausias vandensvydininkas - vengras Dežo Giarmatis (Dezco Gyarmati) laimėjo 5 olimpinius medalius (aukso - 1952, 1956, 1964; sidabro – 1948, bronzos - 1960).
      Moterys OŽ pradėjo dalyvauti 2000 m. Nugalėjo: Australija (2000), Italija (2004), Nyderlandai (2008). 
      Londono olimpinėse žaidynėse (1908) buvo įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (Federation internationale de Natation,FINA), Pirmosiomis narėmis tapo Belgijos, Danijos, Dž. Britanijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ir Švedijos plaukimo federacijos. FINA patvirtino naujas tarptautines vandensvydžio taisykles, kurios dar buvo keičiamos 1950, 1970 ir 1996, koreguojamos 2005. Taisyklių tobulinimo tikslas – padaryti žaidimą greitesniu, dinamiškesniu, rezultatyviu, labiau pritraukiančiu žiūrovus, atsisakyti grubių grumtynių. 
      FINA veikla greitai plėtėsi: 1908 buvo 8 nariai, 1928 – 38, 1958 – 75, 1978-106, 2000 - 174, 2010 - 202 nariai. 1991 prie FINA buvo įsteigtas Tarptautinis vandensvydžio komitetas (Technical water polo committee).
      Pirmasis Europos vandensvydžio čempionatas įvyko Budapešte 1926. Jį laimėjo Vengrija. Pirmasis Europos vandensvydžio moterų čempionatas įvyko Norvegijoje, Osle  1985. Jį laimėjo Nyderlandai. 
      Pirmasis Pasaulio vandensvydžio čempionatas įvyko Jugoslavijoje, Belgrade 1973. Čempionu tapo Vengrija. Antrasis – Kolumbijoje, Kalyje 1975, trečiasis – Vokietijos DR, Berlyne 1978. Čempionatai vyko nereguliariai, kas 2-4 metus. Pasaulio čempionais tapo Vengrija (1973, 2003), SSRS (1975, 1982), Italija (1978, 1994), Jugoslavija (1986, 1991), Ispanija (1994, 1998, 2001), Serbija ir Juodkalnija (2005), Kroatija (2007), Serbija (2009).
      Pirmasis moterų Pasaulio čempionatas įvyko Ispanijoje, Madride 1986. Jį laimėjo Australija. Antras – Australijoje, Perte 1991, trečias – Italijoje, Romoje 1994. Čempionatai vyko nereguliariai, kas 2-5 metus. Čempionėmis tapo Australija (1986), Niderlandai (1991), Vengrija (1994, 2005), Italija (1998, 2001 ), JAV (2003,2007, 2009).
      1970 įvyko pirmasis Europos vandensvydžio jaunių čempionatas, kurį laimėjo SSRS. 1994 - pirmasis Europos vandensvydžio jaunių merginų čempionatas, kurį laimėjo Nyderlandai.1983 įvyko pirmasis Europos vandensvydžio jaunimo čempionatas, jį laimėjo Vengrija.
      Europos vandensvydžio čempionų taurės varžybos tarp stipriausių klubinių komandų vyksta nuo 1963-1964 sezono, moterų – nuo 1988. Pirmoji vyrų komanda, laimėjusi šią taurę buvo Belgrado Partizan, moterų – Nyderlandų Donka. 1974-1975 sezone įvyko pirmosios Europos vandensvydžio Taurės varžybos tarp nacionalinių taurių nugalėtojų, jas laimėjo Budapešto Ferencvaroš klubas.
      Nuo 1980 Europos plaukimo federacija  (Ligue Europėenne de Natation, LEN) rengia LEN taurės varžybas, moterims – nuo 2000. 
      Nuo 1979 FINA rengia vandensvydžio Pasaulio taurės varžybas, moterų – nuo 1980. Pirmoji šią taurę iškovojo Vengrija, moterų – Nyderlandai. 
Patrase (Graikija) 2002 įvyko pirmosios vandensvydžio Pasaulinės lygos varžybos, Long Beach‘e (JAV) 2004.- moterų. Jas laimėjo Rusija, moterų – JAV.
      LIETUVOJE pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti KlaipėdosPoseidono klubo sportininkai. Pirmosios oficialios varžybos įvyko Klaipėdoje 1931 m. rugpjūčio 9 d., kai Poseidono klubas priiminėjo dvi komandas iš Vokietijos: Tilžės SK1910 ir Įsruties SVO. Klaipėdiečiai tilžiečius nugalėjo 3:2, įsrutiečius 4:1. Tą patį mėnesį Rygoje įvyko stambus tarptautinis turnyras, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos Poseidonas, kuris, finale 4:2 įveikęs Rygos Baltija, tapo turnyro nugalėtoju.
      Kaune vandensvydis pradėtas kultivuoti 1935, įrengus Nemune, Karmelitų saloje esančiame jachtklube atvirą 50 m. ilgio baseiną. 1936 Kaune viešėję Vengrijos Agrapo studentų klubo komanda nugalėjo lietuvius 15:0.  1937 Kaune įvykęs pirmasis Kauno ir Rygos komandų susitikimas baigėsi rygiečių pergale 7:2. 1938 vandensvydis buvo įtrauktas į Lietuvos tautinės olimpiados varžybų programą. Varžybos vyko liepos 22-24 d. Kaune, dalyvavo šešios komandos. Pirmąją vietą užėmė Amerikos lietuvių komanda, finale 4:2 įveikusi Kauno šaulių jachtklubą. Trečiąją vietą užėmė Kauno Kipras (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos klubas), įveikęs Latvijos Laisvę.
      1940 Kaune įvyko pirmieji tarpvalstybiniai susitikimai: Lietuva –Estija – 0:4, Lietuva – Latvija – 0:7. Pirmąją nacionalinę rinktinę sudarė J.Šulkevičius, A.Skebas, J.Astrauskas,  B.Bieliauskas, E.Narbutas, M.Petrukevičius, R.Bagdonavičius, A.Kostkevičius, V.Kostkevičius.         
      Pirmosios SSRS ir Vokietijos okupacijos laikotarpyje vandensvydis Lietuvoje nebuvo žaidžiamas. 
      Vandesvydininkai priklausė Lietuvos plaukimo federacijai. 1953 buvo įkurta atskira Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF). 1992 ji buvo priimta į FINA.
      LVF prezidentai: Kalikstas Vytautas Paulauskas (1953-1957 ir 1970-1979), Juozas Rakauskas (1957-1959), Algimantas Plioplys (1959-1961), Nikolajus Rilys (1961-1966), Leonas Klimavičius (1966-1969), Jurijus Aleksejevas (1979-1989), Jonas Liubertas (1989-2001), Juozas Širvinskas (2001-2007), Viktoras Tonkich (2007 iki šiol). 
      Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko Zarasų ežeruose 1949. Nugalėjo Kauno Žalgiris. Čempionatai vyko kasmet. Iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 - baseinuose. 
      Pirmasis Lietuvoje atviras baseinas buvo įrengtas Kaune 1935. 1967 Lietuvoje veikė 36 atviri plaukimo baseinai.
      Pirmasis uždaras baseinas Lietuvoje pradėjo veikti Kaune  prie KKI 1949. Kaune buvo įrengti dar trys uždari baseinai 1959, 1972 ir 1989, Vilniuje -1957 ir 1980, Marijampolėje- 1957, Kaišiadoryse - 1963, Panevėžyje -1965, Šiauliuose - 1967, Alytuje ir Elektrėnuose – 1975.1980 Lietuvoje buvo 17 uždarų plaukimo baseinų.
      Iš pradžių čempionatuose dalyvavo tik Vilniaus ir Kauno komandos. Kol dar buvo rungtyniaujama ežeruose, komandas turėjo Zarasai, Kaišiadorys, Vilkija. Atsiradus baseinams, komandos susikūrė Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Elektrėnuose.
Ilgą laiką stipriausi vandensvydininkai buvo Kaune, kurio rinktinėje ilgus metus žaidė V.Vaškelis, J.Astrauskas, R.Bagdonavičius, K.Šmitas, V.Kupstys,  N.Rilys, J.Sukackas,  S.Krasauskas,  K.Paulauskas,  T.Frišas, R.Tonkūnas, E.Sprindys, Vėliau -  E.Orlovas, S.Diržys, A.Zujus, J.Čirūnas, A.Babavičius, R.Ulevičius, J.Šova, V.Alekperlis. kiti.  Tik 1959 pirmą kartą vilniečiams pavyko tapti Lietuvos čempionais. Vilniaus rinktinės sudėtyje žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, B.Putrimas, E.Sprindys, J.Sukackas, A.Šimonėlis, R.Tonkūnas, V.Urbutis, V.Vaitkus. Be to, Vilniuje žaidė D.Šulcas, A.Plioplys, A.Kaltanas, J.Paleckis, A.Žvėrinas, K.Gaška, L. Grigonis, Z Januškevičius, A. Prokopčenka, G. Kirvelavičius, A Pocius, A. Ulevičius, R.Vizgirda, L.Putrimas, A.Mudėnas, J.Liubertas, A. Asajavičius, kiti. Klaipėdoje vandensvydį aktyviai populiarino V.Vičiulis, A.Radzevičius, S.Tichomirovas, Panevėžyje – V.Vasiljevas, M.Grinevičius, K.Alekna, Šiauliuose – R. Krasauskas,  Alytuje – A.Vainikonis, Kaišiadoryse – A.Janušauskas ir broliai Leonavičiai, Zarasuose – H.Reingardas ir B.Putrimas, Vilkijoje – H.Valiukas.

Komandos - Lietuvos vandensvydžio čempionės 
(1949-2011)

Metai   Komanda

1949    Kauno Žalgiris
1950    Kauno rinktinė
1951    Kauno rinktinė
1952    Kauno Žalgiris
1953    Kauno KPI
1954    Kauno Žalgiris
1955    Kauno rinktinė 
1956    Kauno rinktinė
1957   Kauno rinktinė 
1958    Kauno rinktinė 
1959    Vilniaus rinktinė
1960    Kauno rinktinė
1961    Kauno Pramprojektas
1962    Kauno Pramprojektas
1963    Kauno rinktinė
1964    Vilniaus Delfinas
1965    Vilniaus Delfinas
1966    Kauno Pramprojektas
1967    Kauno rinktinė
1968    Kauno Raudonasis spalis
1969    Kauno Raudonasis spalis 
1970    Kauno Raudonasis spalis
1971    Kauno rinktinė.
1972    Kauno Raudonasis spalis 
1973    Kauno Raudonasis spalis 
1974    Kauno rinktinė
1975    Kauno Raudonasis spalis 
1976    Kauno Raudonasis spalis 
1977    Kauno Raudonasis spalis
1978    Kauno Raudonasis spalis
1979    Kauno Raudonasis spalis
1980    Kauno Raudonasis spalis
1981    Kauno Raudonasis spalis
1982    Kauno Raudonasis spalis
1983    Kauno Raudonasis spalis
1984    Kauno Banga
1985    Kauno Banga 
1986    Kauno Banga
1987    Kauno Banga
1988    Kauno Banga
1989    Kauno Banga 
1990    Kauno Lituanica-Gaja
1991    Kauno Lituanica-Gaja
1992    Kauno Lituanica-Aukuras
1993    Kauno Lituanica-Gaja
1994    Kauno Lituanica-Gaja
1995    Kauno Lituanica-Gaja
1996    Kauno Lituanica-Gaja
1997    Kauno Lituanica-Gaja
1998    Kauno Lituanica-Gaja
1999    Kauno Lituanica-Gaja
2000    Kauno Lituanica-Gaja
2001    Kauno Dainava-Lituanica
2002    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus
2003    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus
2004     Alytaus Dzūkija    
2005     Kauno  Dainava  
2006     Alytaus Dzūkijos vandenis 
2007    Vilniaus Baltic-Amadeus 
2008    Vilniaus Baltic-Amadeus 
2009    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus 
2010    Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus 
2011   Vilniaus VSM-Baltic-Amadeus

      Respublikos čempionais tapo Kauno Raudonasis spalis – 14 kartų,  Kauno rinktinė – 11, Kauno Lituanica-Gaja- 10, Kauno Banga ir Vilniaus Baltic Amadeus – po 6 kartus.
      Daugiausiai respublikos čempionatų laimėjusiais komandas treniravo Kęstutis Šmitas -13, Jonas Čirūnas – 34, Nerijus Papaurėlis – 6 kartus.

      1960 m. pirmą kartą įvyko Lietuvos vandensvydžio taurės varžybos. Jos vyksta kasmet

Lietuvos vandensvydžio taurės laimėtojai
(1960-2010)

Metai       Komanda
1960    Vilniaus Spartakas
1961    Kauno Pramprojektas      
1962    Kauno Pramprojektas    
1963    Kauno Pramprojektas
1964    Vilniaus Delfinas 
1965    Vilniaus Delfinas
1966    Kauno Pramprojektas
1967    Kauno Raudonasis spalis
1968    Kauno Raudonasis spalis
1969    Kauno Raudonasis spalis
1970    Kauno Raudonasis spalis
1971    Kauno Raudonasis spalis
1972    Kauno Raudonasis spalis
1973    Kauno Raudonasis spalis
1974    Kauno Raudonasis spalis
1975    Kauno Raudonasis spalis
1976    Kauno Raudonasis spalis
1977    Kauno Raudonasis spalis
1978    Kauno Raudonasis spalis
1979    Kauno Raudonasis spalis
1980    Kauno Raudonasis spalis
1981    Kauno Raudonasis spalis
1982    Kauno Banga
1983    Kauno Banga 
1984    Kauno Banga 
1985    Kauno Banga
1986    Kauno Banga
1987    Kauno Banga
1988    Kauno Banga
1989    Kauno Banga
1990    Kauno Lituanika- Gaja
1991    Kauno Lituanika-Gaja-Aukuras
1992    Kauno Lituanica-Gaja
1993    Kauno Lituanika-Gaja 
1994    Vilniaus Baltic Amadeus
1995    Kauno Lituanica-Gaja
1996    Kauno Lituanica-Gaja
1997    Vilniaus Baltic Amadeus
1998    Kauno Lituanica-Gaja
1999    Kauno Lituanica-Gaja
2000    Vilniaus Baltic Amadeus
2001    Vilniaus Baltic Amadeus-VSM
2002    Kauno Dainava
2003    Vilniaus VSM-Baltic Amadeus
2004    Vilniaus Baltic Amadeus
2005    Vilniaus Baltic Amadeus
2006    Vilniaus Baltic Amadeus
2007    Vilniaus Baltic Amadeus
2008    Vilniaus Baltic Amadeus
2009    Vilniaus Baltic Amadeus
2010   Minsko RORC

       Vaikų, jaunimo vandensvydis. 1998 įvyko pirmosios Lietuvos jaunučių pirmenybės, kurias laimėjo Vilniaus rinktinė. 
      1955 Zarasuose pirmą kartą įvyko respublikos jaunių pirmenybės, kuriose nugalėjo Kauno rinktinė. Vėliau jaunių čempionais tapo Zarasų, Vilniaus Žalgirio,Vilniaus Baltic Amadeus, Kauno Dainava I, VilniausBaltic Amadeus-VSM.
      Lietuvos jaunimo žaidynių programoje buvo ir vandensvydžio turnyrai. I – IV ir VI žaidynėse  – laimėjo Kaunas, V  ir VII – Vilnius.  
      1970 Vilniuje įvyko Pabaltijo ir Baltarusijos jaunių turnyras. Lietuviai buvo treti. 
      1958 pirmą kartą Lietuvos moksleivių rinktinė Tbilisyje dalyvavo SSRS moksleivių spartakiadoje (16 vieta). 1981 per SSRS moksleivių spartakiadą Kaune Lietuvos rinktinė užėmė 7 vietą.
      Pirmųjų Lietuvos jaunių žaidynių vandensvydžio turnyre (Alytus, 1985) nugalėjo Kauno rinktinė. 
      Lietuvos jaunių rintinė debiutavo atrankinėse Europos jaunių pirmenybėse Slovėnijoje Kranj mieste 1995 m.
      1992 Alytuje Lietuvos jaunimo rinktinė dalyvavo tarptautiniame (3 šalių) turnyre. Lietuvos jaunimo rintinė Europos čempionate debiutavo1998 Mariupolyje (Ukraina). Debiutuojant pergalių nepasiekta.
      1997 Lietuvos jaunimo rinktinė pirmą kartą atstovavo Lietuvos Žalgirio sporto draugijai dirbančiųjų sporto žaidynėse Eindhovene (Olandija) ir užėmė 2 vietą.
      2000 Lietuvos jaunimo rinktinė ( treneris N.Papaurėlis) Vilniuje laimėjo Baltijos jūros šalių jaunimo pirmenybes po 2 kartus nugalėjusi Danijos ir Švedijos komandas. Šią pergalę Stokholme Lietuvos jaunimas pakartojo ir 2008 m., o jauniai – 2005 m. 
      2001 Lietuvos jaunių rinktinė (treneris  E.Urbutis) debiutavo tradicinėse Baltijos jūros šalių pirmenybėse Odencijoje (Danija) ir užėmė 2 vietą, nugalėjusi Švediją (11:2), Daniją (6:4) ir pralaimėjusi Suomijai (5:10). 
      Jaunuosius Kauno vandensvydininkus  nuo 1965 ruošė Kauno aukštojo sportinio meistriškumo mokykla, nuo 1992 – Kauno sporto mokykla Gaja. Nuo 1966 veikė Kauno plaukimo sporto mokykla „Dainava“.  Jaunuosius vilniečius – nuo 1963 Vilniaus  aukštojo sportinio meistriškumo mokykla 
      Moterų vandensvydis.  Buvo keli bandymai suburti mergaičių ir moterų komandas. 1986 Vilniuje mergaičių komandą subūrė treneris Audrius Šečkus, 2001 – trenerė Ela Pavinskienė. Klaipėdoje treneris Sergėjus Tichomirovas buvo subūręs moterų komandą.. Visos moterų komandos iširo. Dabar moterų vandensvydis Lietuvoje nekultivuojamas. 
      LIETUVOS VANDENSVYDININKAI SSRS VARŽYBOSE. Dalyvavo su pertrūkiais, tai iškovodami teisę dalyvauti, tai jos netekdami. 1949 Kišiniove SSRS pirmenybėse dalyvavo Kauno KPI  (treneris K.Šmitas). Užimta 16 vietą. 1952 Kauno Žalgiris SSRS čempionate užima 19 vietą, 1953 Kauno KPI – 21 vietą. 
      1954 ir 1955 Kauno KPI dalyvauja SSRS čempionato II grupės varžybose ir užima 21 v.
      1957 Kauno rinktinė pradeda dalyvauti SSRS čempionato „B“ klasės varžybose. Rezultatai kuklūs, užimamos 11-18 vietos. 1961 Kauno rinktinė, treniruojama K.Šmito, iškovojo 3 vietą ir pateko į „A“ klasę.  
      1962 SSRS čempionato „B“ klasė debiutavo Vilniaus Žalgiris. 1964 jis užėmė 3 vietą. 
      1965 SSRS čempionato A klasės II grupėje žaidė Kauno Žalgiris –9 v., 1966 – 11 v. 
       1967 III grupėje – 5 v., 1968 Kauno Raudonasis spalis – 6 v., 1970 Kauno Žalgiris 3 grupėje - 4 v0, 1976 Kauno Raudonasis spalis.- 2 vietą.
      Nuo 1985 SSRS čempionato A klasėje 2 grupėje pradeda žaisti Kauno Banga. Rezultatai: 1985 -14 v., 1986 -12 v., 1987 – 7 v., 1988 -3 v., 1989 - 6 v, 1990 Lietuvos sportininkams atsisakius žaisti SSRS varžybose, čempionato neužbaigė. 
      Lietuvos rinktinė dalyvavo visose SSRS tautų spartakiadose. Pirmojoje, vykusioje 1956  Maskvoje užimta 14 vieta. Už Lietuvą žaidė R.Batūra, L.Klimavičius, S.Krasauskas, S.Diržys, E.Orlovas, K.Paulauskas, R.Puodžiukynas, E.Sprindys, J.Sukackas, R.Tonkūnas, V.Tombakas. Buvo nugalėta Latvija (2:0), Turkmėnija (5:0), Kirgizija (5:2), sužaista lygiomis su Armėnija (4:4) ir Karelija (3:3), pralaimėta Estijai (0:1). Kitose tautų spartakiadose užimamos 10-17 vietos.
      Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo visose Pabaltijo spartakiadose. Pirmojoje, įvykusioje 1951 Taline jie buvo paskutiniai. Antrojoje (1953) ir trečiojoje (1954), dalyvaujant ir Baltarusijai, pavyksta nugalėti Latvija (9:6 ir 6:5) ir užimama 3 vietą. Ketvirtoje (1957) pirmą kartą nugali Baltarusiją (2:1) ir užima antrą vietą.  
      1967 ir 1969 laimi Pabaltijo taurę.     
      1976 Minske vykusioje VII sąjunginėje studentų spartakiadoje Lietuvos rinktinė, sudaryta iš Kauno KPI, užėmė aukštą 4 vietą.
      Vilnietis Anatolijus Asajavičius buvo kviečiamas į SSRS profsąjungų ir studentų rinktines, kauniečiai V.Snieška ir T.Butilkinas – SSRS jaunių rinktinę, V.Kasperaitis ir R.Barzdaitis – SSRS Burevestnik rinktinę, G.Stankevičius – į SSRS Darbo rezervų rinktinę. Pastarasis tapo pirmuoju lietuvių vandesvydininku, iškovojusiu SSRS sporto meistro vardą.
      ATGAVUS NEPRIKLAUSOMYBĘ, Lietuvos nacionalinė rinktinė pirmą kartą su trispalve tarptautines varžybas žeidė Izraelyje 1990 m., kur užėmė 3 vietą / treneris V.Alekperlis/, po to 1992 m. Londone vykusiame tarptautiniame turnyre. Iš 5 komandų užėmė 4 vietą / treneris J. Čirūnas/.
      1993 rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos mažųjų šalių čempionate, vykusiame Belgijoje. Iš šešių dalyvių buvo ketvirti.  Atrankinėse Europos čempionato „B“ grupės pirmenybėse Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė debiutavo Slovėnijoje Kranj mieste 1998. 
Šiaurės Europos šalių čempionate lietuviai sėkmingai žaidė 1999 ir 2001, užimdami aukštą 4 vietą, Pirmą kartą - triuškinančiais rezultatais įveikę Estiją (13:0 ) ir Norvegiją (17:0).
Pirmą kartą Europos čempionų taurės varžybose Lietuvos čempionai Kauno Lituanica-Gaja pasirodė 1999.  . 
      Stambiausios  tarptautinės vandensvydžio varžybos Lietuvoje - Šiaurės Europos šalių čempionatas - įvyko 2000 Vilniuje. Jame rungtyniavo šio regiono šalių nacionalinių čempionatų nugalėtojai ir antrųjų vietų laimėtojai. Nugalėjo Stokholmo „SKK“. 3 ir 4 vietas užėmė Lietuvos komandos - Kauno Lituanica-Gaja ir Vilniaus Baltic Amadeus. 
      1954 pirmą kartą surengti respublikiniai vandensvydžio teisėjų kursai. Sąjunginės kategorijos teisėjais tapo Algirdas Plioplys (1968), Algirdas Babavičius (1980). 1979 Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju tapo Jonas Čirūnas. Jis teisėjavo Maskvos 1980 ir Seulo 1988 OŽ, pasaulio čempionatuose Ekvadore 1982, Italijoje 1983, Ispanijoje 1986, Europos čempionatuose Italijoje 1963, Bulgarijoje 1985, Vokietijoje 1989.  Tarptautinės FINA A kategorijos teisėju 1998 tapo Nerijus Papaurėlis. Teisėjavo Europos jaunių ir jaunimo čempionatuose.  
      1987 Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas buvo suteiktas Lietuvos vandensvydžio federacijos generaliniam sekretoriui Rolandui Vizgirdai.
2007 Kauno, Alytaus ir Klaipėdos vandensvydžio klubai įsteigė Nacionalinę vandensvydžio lygą.
      2010 Alytaus Dzūkijos vandenis Švedijoje vykusio pasaulio vandens sporto šakų veteranų čempionato (per 35 metų amžiaus grupėje) pirmą kartą Lietuvos vandensvydžio istorijoje iškovojo sidabro medalius. Alytaus klubas finale 5:8 pralaimėjo SK SSSR (Rusija) vandensvydininkams. Pirmajame varžybų etape Dzūkijos vandenisiškovojo šešias pergales ir patyrė vieną pralaimėjimą bei tarp aštuonių ekipų užėmė antrąją vietą. Šioje amžiaus grupėje kovojo po dvi Švedijos ir Brazilijos komandas bei po vieną JAV, Lietuvos, Rusijos ir Rumunijos klubą.
      LIETUVOS VANDESVYDININKAI UŽSIENYJE. Suomijoje, Helsinkio Kuhat komandoje 1990-1995 žaidė vilnietis Anatolijus Asajavičius, ir tapo Suomijos čempionu.
Vilnietis Edgaras Asajavičius žaidė Baltarusijoje (2005), Vokietijoje  Hanoverio Hindelsheim komandoje (2006-2007), nuo 2008 iki šiol – JAV, Los Andželo LMU LIONS komandoje. 2009 pateko į Amerikos NCCA geriausių jaunimo žaidėjų dešimtuką.
Los Andželo LMU LIONS komandoje nuo 2008 iki šiol žaidžia vilnietis Michailas Lapida. Nuo 2010 m. vilnietis Algirdas Skukauskas žaidžia Niujorko  Queens college Knights komandoje.
      Vengrijoje, Budapešto Spartak komandoje yra žaidę vilnietis Anatolijus Asajavičius, kauniečiai Saulius Sabaliauskas, Egidijus Sutkus ir Anvaras Fachurdinovas.
      Anglijoje, Londono komandose yra žaidę kauniečiai Egonas Jakimavičius, Andrius Jankūnas (nuo 2003), Žydrūnas Iljuškaitis ir Linas Liūdžius.
      Danijoje,  Aarhuso ASS komandoje iki šiol žaidžia vilniečiai Eimantas Stražnickas (nuo 2008) ir Justinas Šerkšnas (nuo 2009).
      Vilnietis Jegoras Prudnikovas žaidžia Airijoje, Dublino Half moon.  2009 jis tapo Airijos čempionu.
      Vilnietis Arūnas Šakauskas žaidė Prancūzijoje, Bordo mieste, sporto klube Union Saint-Bruno  2004/2005 metais.
      Kauniečiai Darius Vaivada  ir Sergejus Konovalovas  žaidėSlovakijoje, Gintaras Miliukas ir Ramūnas Bieliauskas – JAV.

 

L: Vandensvydis Parengė J.Žilinskas Vilnius 1965; F.Paškevičius ir R.Vizgirda Lietuvos vandensvydžio sporto įvykių chronologijaVilnius 2002.
Vytautas Žeimantas


LIETUVOS VANDENSVYDŽIO RINKTINĖS TARPVALSTYBINĖS 
                    (IR TARPRESPUBLIKINĖS) RUNGTYNĖS

1. 1940 08 20             Kaunas                         L–Estija                       0-4    (D)
2. 1940 08 25             Kaunas                         L–Latvija                     0–7   (D)
3. 1952 07 28             Talinas                         L–Latvija                     2–12 (BL)
4. 1952 07 30             Talinas                         L–Estija                       0–18 (BL)
5. 1953 12 04             Minskas                       L–Estija                       1–19 (BL)
6. 1953 12 05             Minskas                       L–Latvija                     9–6   (BL)
7. 1953 12 06             Minskas                       L–Baltarusija               7–10 (BL)
8. 1954 09 09             Minskas                       L–Baltarusija               6–13 (D)
9. 1954 09 10             Minskas                       L–Latvija                     6–5   (D)
10. 1954 09 14           Minskas                       L–Estija                       1–5   (D)
11. 1954 09 15           Minskas                       L–Baltarusija               8–9   (D)
12. 1954 09 23           Minskas                       L–Baltarusija               1–13 (BL)
13. 1954 09 24           Minskas                       L–Estija                       3–14 (BL)
14. 1954 09 25           Minskas                       L–Latvija                     4–1   (BL)
15. 1956 08 06           Maskva                       L–Rusija (RKS)           0–6   (TS)
16. 1956 08 07           Maskva                       L–Uzbekija                  2–4   (TS)
17. 1956 08 08           Maskva                       L–Estija                       0–1   (TS)
18. 1956 08 09           Maskva                       L–Rusija (L)                1–10 (TS)
19. 1956 08 10           Maskva                       L–Kirgizija                   5–2   (TS)
20. 1956 08 12           Maskva                       L–Turkmėnija              5–0   (TS)
21. 1956 08 13           Maskva                       L–Latvija                     2–0   (TS)
22. 1956 08 14           Maskva                       L–Karelija                   3–3   (TS)
23. 1956 08 15           Maskva                       L–Armėnija                 4–4   (TS)
24. 1957 08 28           Tbilisis                         L–Moldavija                4–1   (SSČ)
25. 1957 08 29           Tbilisis                        L–Kazachija                10–0 (SSČ)
26. 1957 09 03           Tbilisis                        L–Uzbekija                  3–3   (SSČ)
27. 1957 09 04           Tbilisis                        L–Armėnija                 3–6   (SSČ)
28. 1957 09 24           Vilnius                         L–Estija                       1–5   (BL)
29. 1957 09 25           Vilnius                         L–Baltarusija               2–1   (BL)
30. 1957 09 26           Vilnius                         L–Latvija                     5–0   (BL)
31. 1959 03 12           Vilnius                         L–Latvija                     4–3   (D)
32. 1959 03 13           Vilnius                         L–Baltarusija               3–7   (D)
33. 1959 03 14           Vilnius                         L–Moldavija                4–3   (D)
34. 1959 03 15           Vilnius                         L–Estija                       4–3   (D)
35. 1959 04 10           Kijevas                        L–Kazachija                2–4   (SSČ)
36. 1959 04 11           Kijevas                        L–Uzbekija                  1–5   (SSČ)
37. 1959 04 12           Kijevas                        L–Latvija                     3–2   (SSČ)
38. 1959 04 13           Kijevas                        L–Moldavija                3–4   (SSČ)
39. 1959 04 16           Kijevas                        L–Turkmėnija              0–2   (SSČ)
40. 1959 04 17           Kijevas                        L–Baltarusija               0–5   (SSČ)
41. 1959 04 18           Kijevas                        L–Kirgizija                   1–3   (SSČ)
42. 1959 04 18           Kijevas                        L–Armėnija                 0–10 (SSČ)
43. 1959 08 06           Maskva                       L–Rusija (L)                0–12 (TS)        
44. 1959 08 07           Maskva                       L–Latvija                     4–4   (TS)
45. 1959 08 08           Maskva                       L–Uzbekija                  1–5   (TS)
46. 1959 08 09           Maskva                       L–Armėnija                 2–5   (TS)
47. 1959 08 10           Maskva                       L–Azerbaidžanas         2–10 (TS)
48. 1959 08 12           Maskva                       L–Kirgizija                   1–2   (TS)
49. 1959 08 13           Maskva                       L–Turkmėnija              1–3   (TS)
50. 1959 08 14           Maskva                       L–Estija                       1–5   (TS)
51. 1960 07 25           Ryga                            L–Latvija                     6–6   (D)
52. 1960 07 26           Ryga                            L–Latvija                     9–4   (D)
53. 1961 03 23           Vilnius                         L–Baltarusija               3–2   (D)
54. 1961 03 24           Vilnius                         L–Armėnija                 2–2   (D)
55. 1961 03 25           Vilnius                         L–Latvija                     4–3   (D)
56. 1961 08 04           Vilnius                         L–Lenkija                    3–6   (D)
57. 1961 08 06           Vilnius                         L–Lenkija                    1–6   (D)
58. 1963 01 29           Maskva                       L–Rusija (RKS)           2–9   (D)
59. 1963 03 17           Vilnius                         L–Baltarusija               3–2   (D)
60. 1963 03 18           Vilnius                         L–Estija                       3–5   (D)
61. 1963 07 27           Minskas                       L–Baltarusija               6–7   (D)
62. 1963 07 28           Minskas                       L–Baltarusija               8–9   (D)
63. 1963 07 31           Vilnius                         L–Baltarusija               5–4   (D)
64. 1963 08 08           Maskva                       L–Kazachija                3–5   (TS)
65. 1963 08 09           Maskva                       L–Estija                       0–1   (TS)
66. 1963 08 10           Maskva                       L–Azerbaidžanas         2–5   (TS)
67. 1963 08 11           Maskva                       L–Rusija (L)                2–7   (TS)
68. 1963 08 12           Maskva                       L–Armėnija                 2–2   (TS)
69. 1963 08 15           Maskva                       L–Latvija                     8–2   (TS)
70. 1963 08 16           Maskva                       L–Moldavija                3–0   (TS)
71. 1963 08 17           Maskva                       L–Turkmėnija              6–4   (TS)
72. 1964 04 05           Vilnius                         L–Estija                       3–3   (D)
73. 1965 04 09           Vilnius                         L–Latvija                     10–2 (BL)
74. 1965 04 10           Vilnius                         L–Baltarusija               0–3   (BL)
75. 1965 04 11           Vilnius                         L–Estija                       2–3   (BL)
76. 1966 04 01           Vilnius                         L–Latvija                     10–1 (BL)
77. 1966 04 02           Vilnius                         L–Estija                       6–1   (BL)
78. 1966 04 03           Vilnius                         L–Baltarusija               4–2   (BL)
79. 1966 11 29           Vilnius                         L–Rusija (RKS)           2–9   (D)
80. 1966 12 02           Vilnius                         L–Rusija (RKS)           1–3   (D)
81. 1967 03 09           Vilnius                         L–Baltarusija               5–3   (D)
82. 1967 03 25           Talinas                         L–Baltarusija               3–5   (BL)
83. 1967 03 26           Talinas                         L–Estija                       4–2   (BL)
84. 1967 03 27           Talinas                         L–Latvija                     9–0   (BL)
85. 1967 04 04           Minskas                       L–Baltarusija               2–5   (D)
86. 1967 04 05           Minskas                       L–Armėnija                 5–6   (D)
87. 1967 07 08           Kišiniovas                    L–Bulgarija                  4–6   (D)
88. 1967 07 09           Kišiniovas                    L–Moldavija                3–5   (D)
89. 1967 07 10           Kišiniovas                    L–Armėnija                 6–4   (D)
90. 1967 07 25           Maskva                       L–Gruzija                    3–9   (TS)
91. 1967 07 26           Maskva                       L–Turkmėnija              2–3   (TS)
92. 1967 07 27           Maskva                       L–Tadžikija                 6–3   (TS)
93. 1967 07 28           Maskva                       L–Azerbaidžanas         0–4   (TS)
94. 1967 07 29           Maskva                       L–Armėnija                 3–3   (TS)
95. 1967 07 31           Maskva                       L–Uzbekija                  0–4   (TS)
96. 1967 08 01           Maskva                       L–Kirgizija                   3–2   (TS)
97. 1967 08 02           Maskva                       L–Kazachija                4–10 (TS)
98. 1967 08 03           Maskva                       L–Baltarusija               1–4   (TS)
99. 1969 03 03           Minskas                       L–Estija                       2–3   (D)
100. 1969 03 04         Minskas                       L–Baltarusija               3–5   (D)
101. 1969 09 02         Sofija                           L–Bulgarija                  4–6   (D)
102. 1969 09 04         Sofija                           L–Bulgarija                  7–7   (D)
103. 1970 03 15         Vilnius                         L–Estija                       4–2   (BL)
104. 1970 03 16         Vilnius                         L–Baltarusija               8–4   (BL)
105. 1971 03 06         Talinas                         L–Baltarusija               1–7   (BL)
106. 1971 03 07         Talinas                         L–Estija                       6–5   (BL)
107. 1971 07 20         Maskva                       L–Rusija (L)                2–7   (TS)
108. 1971 07 22         Maskva                       L–Rusija (M)               1–6   (TS)
109. 1971 07 24         Maskva                       L–Turkmėnija              4–3   (TS)
110. 1971 07 26         Maskva                       L–Kirgizija                   6–6   (TS)
111. 1971 07 27         Maskva                       L–Baltarusija               1–3   (TS)
112. 1971 07 28         Maskva                       L–Azerbaidžanas         2–7   (TS)
113. 1971 07 29         Maskva                       L–Uzbekija                  4–7   (TS)
114. 1972 03 04         Minskas                       L–Baltarusija               3–7   (BL)
115. 1972 03 05         Minskas                       L–Rusija (L)                2–8   (BL)
116. 1972 03 06         Minskas                       L–Estija                       3–4   (BL)
117. 1974 03 09         Talinas                         L–Baltarusija               3–5   (BL)
118. 1974 03 11         Talinas                         L–Estija                       6–5   (BL)
119. 1975 02 28         Kaunas                        L–Estija                       3–4   (BL)
120. 1975 03 01         Kaunas                        L–Baltarusija               7–7   (BL)
121. 1975 05 05         Maskva                       L–Gruzija                    2–7   (TS)
122. 1975 05 06         Maskva                       L–Moldavija                7–9   (TS)
123. 1975 05 07         Maskva                       L–Estija                       5–7   (TS)
124. 1975 05 08         Maskva                       L–Baltarusija               4–3   (TS)
125. 1975 05 10         Maskva                       L–Kazachija                5–12 (TS)
126. 1975 05 11         Maskva                       L–Kirgizija                   4–5   (TS)        
127. 1975 05 12         Maskva                       L–Turkmėnija              7–7   (TS)
128. 1976 03 01         Kaunas                        L–Baltarusija               8–7   (D)
129. 1976 03 02         Kaunas                        L–Moldavija                5–4   (D)
130. 1976 03 03         Kaunas                        L–Estija                       7–7   (D)
131. 1976 03 04         Kaunas                        L–Baltarusija               7–6   (D)
132. 1976 03 05         Kaunas                        L–Moldavija                10–4 (D)
133. 1976 03 05         Kaunas                        L–Estija                       7–4   (D)
134. 1979 03 08         Kaunas                        L–Baltarusija               8–6   (D)
135. 1979 03 09         Kaunas                        L–Rusija (L)                7–8   (D)
136. 1979 03 10         Kaunas                         L–Kazachija                6–8   (D)
137. 1979 05 08         Leningradas                 L–Kazachija                3–4   (D)
138. 1979 05 09         Leningradas                 L–Uzbekija                  6–7   (D)
139. 1979 05 10         Leningradas                 L–Rusija (L)                8–10 (D)
140. 1979 06 28         Minskas                       L–Baltarusija               8–9   (D)
141. 1979 07 13         Maskva                       L–Rusija (RKS)           5–12 (TS)
142. 1979 07 15         Maskva                       L–Uzbekija                  5–6   (TS)
143. 1979 07 17         Maskva                       L–Kirgizija                   6–4   (TS)
144. 1979 07 18         Maskva                       L–Armėnija                 5–7   (TS)
145. 1979 07 19         Maskva                       L–Turkmėnija              8–6   (TS)
146. 1983 06 08         Maskva                       L–Baltarusija               6–10 (TS)
147. 1983 06 09         Maskva                       L–Moldavija                8–12 (TS)
148. 1983 09 10         Maskva                       L–Gruzija                    10–10 (TS)
149. 1983 09 13         Maskva                       L–Turkmėnija              10–3 (TS)
150. 1983 09 14         Maskva                       L–Tadžikija                 8–9   (TS)
151. 1991 12 13         Vilnius                         L–Baltarusija               7–14 (D)
152. 1991 12 15         Vilnius                         L–Baltarusija               10–13 (D)
153. 1991 12 16         Vilnius                         L–Baltarusija               7–14 (D)
154. 1992 05 12         Londonas                    L–Graikija                   6–9   (D)
155. 1992 05 13         Londonas                    L–D.Britanija               8–10 (D)
156. 1992 05 14         Londonas                    L–Švedija                    7–8   (D)
157. 1992 05 15         Londonas                    L–Egiptas                    6–8   (D)
158. 1993 07 17         Šarlerua                       L–Šveicarija                5–9   (D)
159. 1993 07 17         Šarlerua                       L–Portugalija               5–4   (D)
160. 1993 07 18         Šarlerua                       L–Velsas                     3–13 (D)
161. 1993 07 18         Šarlerua                       L–Belgija                     5–5   (D)
162. 1993 07 19         Šarlerua                       L–Škotija                    6–10 (D)
163. 1993 12 17         Minskas                       L–Moldova                 5–12 (D)         
164. 1993 12 18         Minskas                       L–Baltarusija               5–13 (D)
165. 1998 05 17         Kranjas                       L–Moldova                 4–13 (EČA)
166. 1998 05 18         Kranjas                       L–Slovėnija                 1–13 (EČA)
167. 1998 05 20         Kranjas                       L–Danija                     9–13 (EČA)
168. 1998 05 22         Kranjas                       L–Čekija                     4–11 (EČA)
169. 1999 10 01         Turku                          L–Danija                     8–14 (ŠŠČ)
170. 1999 10 01         Turku                          L–Suomija                   2–7   (ŠŠČ)
171. 1999 10 02         Turku                          L–Švedija                    3–8   (ŠŠČ)
172. 1999 10 03         Turku                          L–Estija                       13–3 (ŠŠČ)
173. 1999 10 03         Turku                          L–Norvegija                7–1   (ŠŠČ)
174. 2001 05 25         Helsinkis                      L–Suomija                   4–5   (D)         
175. 2001 05 26         Helsinkis                      L–Bulgarija                  7–4   (D)
176. 2001 05 27         Helsinkis                      L–Švedija                    4–13 (D)
177. 2001 05 27         Helsinkis                      L–Čekija                     4–12 (D)
178. 2001 05 28         Helsinkis                      L–Suomija                   7–8   (D)
179. 2002 02 22         Vilnius                         L–Baltarusija               4–10 (D)
180. 2002 02 23         Vilnius                         L–Lenkija                    7–4   (D)
181. 2002 05 01         Sofija                           L–D.Britanija               6:9    (EČA)
182. 2002 05 02         Sofija                           L–Bulgarija                  4:12  (EČA)
183. 2002 05 03         Sofija                           L–Malta                      4:10  (EČA)
184. 2002 05 04         Sofija                           L–Šveicarija                2:4    (EČA)
185. 2002 05 05         Sofija                           L–Austrija                   1:7    (EČA)
186. 2003 03 28         Vilnius                         L–Baltarusija               4–4   (D)
187. 2003 03 29         Vilnius                         L–Baltarusija               3–7   (D)
188. 2006 06 03         Vilnius                       L–Baltarusija               9:7    (D)  

BL   –Baltijos šalių turnyrai                              SSČ–SSRS čempionatai
D     –Draugiškos                                            ŠŠČ–Šiaurės šalių čempionatai
EČA–Europos čempionato atranka                 TS   –Tautų spartakiada

1. Armėnija                  1956–1979                 10        1          4          5          32–49
2. Austrija                    2003                           1          0          0          1          1–7
3. Azerbaidžanas         1959–1971                 4          0          0          4          6–26
4. Baltarusija                1953–2006                 39        12        2         25      183–265
5. Belgija                     1993                           1          0          1          0          5–5
6. Bulgarija                  1967–2003                 5          1          1          3          26–35
7. Čekija                     1998–2001                 2          0          0          2          8–23
8. Danija                      1998–1999                 2          0          0          2          17–27
9. Didž. Britanija          1992–2003                 2          0          0          2          14–19
10. Egiptas                  1992                           1          0          0          1          6–8
11. Estija                     1940–1999                 25        8          2          15       85–133
12. Graikija                 1992                           1          0          0          1          6–9
13. Gruzija                   1967–1983                 3          0          1          2          15–26
14. Karelija                 1956                           1          0          1          0          3–3
15. Kazachija              1957–1979                 7          1          0          6          33–43
16. Kirgizija                 1956–1979                 7          3          1          3          26–24
17. Latvija                   1940–1967                 17        13        2          2          95–58
18. Lenkija                  1961–2002                 3          1          0          2          11–16
19. Malta                     2003                           1          0          0          1          4–10
20. Moldova                1957–1998                 11        5          0          6          56–67
21. Norvegija              1999                           1          1          0          0          7–1
22. Portugalija             1993                           1          1          0          0          5–4
23. Rusija (L)              1956–1979                 7          0          0          7          22–62
24. Rusija (M)             1971                           1          0          0          1          1–6
25. Rusija (RKS)         1956–1979                 5          0          0          5          10–39
26. Slovėnija                1998                           1          0          0          1          1–13
27. Suomija                 1999–2001                 3          0          0          3          13–20
28. Škotija                   1993                           1          0          0          1          6–10
29. Švedija                  1992–2001                 3          0          0          3          14–29
30. Šveicarija               1993–2003                 2          0          0          2          7–13
31. Tadžikija                1967–1983                 2          1          0          1          14–12
32. Turkmėnija             1956–1983                 9          5          1          3          43–32
33. Uzbekija                1956–1979                 8          0          1          7          22–41

34. Velsas                   1993                           1          0          0          1          3–13

                                   1940–2006                 188      53        17        118      800–1148