2016 / 05 / 02Sėkmę lemia patirties ir jaunystės lydinys

Treneris Nerijus Papaurėlis

Marytės Marcinkevičiūtės interviu su Naerijumi Papaurėliu

Sėkmę lemia patirties ir jaunystės lydinys

Dvyliktą kartą ir dešimtą iš eilės Lietuvos vandensvydžio čempione tapo Vilniaus „MSC-Baltic Amadeus“ komanda, vadovaujam trenerių Nerijaus Papaurėlio ir Tado Pašuko.

Čempionate vilniečiai laimėjo visas rungtynes. Jiems rimčiau nepasipriešino nė viena komanda.

Buvo laukiama  įdomesnės jų kovos su sidabro medalininke Kauno plaukimo mokykla I, tačiau vilniečiai nugalėjo nesunkiai 14:7.  Geriausiu jų komandos žaidėju čempionate buvo pripažintas Šarūnas Beleckas.

Eilinį kartą tapote Lietuvos čempionais, ar įdomu žaisti?, - paklausiau ilgamečio komandos trenerio Nerijaus Papaurėlio.

Žinoma, iš varžovų norėjosi didesnio pasipriešinimo. Džiugino tai, kad čempionate dalyvavo šešios komandos, kurių trys pretendavo laimėti sidabro medalius.

Atsiranda konkurencija. Štai per paskutines čempionato rungtynes su Kauno plaukimo mokyklos I komanda sunkiai sekėsi žaisti tris kėlinius, vyko lygi kova. Mūsų pranašumas išryškėjo tik baigiantis mačui.

Kasmet netenkame žaidėjų, tačiau ateina jauni. Mūsų pagrindinis žaidėjas gynėjas Antonas Sugoniakas šiemet čempionate atstovavo Elektrėnų „SC-Žaibo“ komandai, nes ten pradėjo dirbti treneriu.

Komandoje praktiškai nebeliko tikrų gynėjų. Tačiau gerai gynyboje sužaidė Aurimas Jonkus, Rimantas Jakutis, jiems padėjo treniruočių draugai. Išryškėjo geras mūsų funkcinis pasirengimas.

Kuri komanda buvo labiausiai neparanki?

Sunku pasakyti, rezultatai to neatspindi. Laimėdamas rungtynes 7 ar 10 įvarčių skirtumu, negali teigti, jog varžovas yra neparankus. Džiugino tai, kad mano vadovaujami vyrai garbingai kovojo su visomis komandomis.

Supažindink  su savo komanda.

Komandoje – ir vyresnio amžiaus žaidėjai,  ir jaunimas. Vyriausias – 36-erių  vartininkas Andrejus Pometko, Mantui Pelakauskui ir Eimantui Vyšniauskui – po 24-erius, Janui Reutui – 23-eji, šiuo metu Švedijoje dirbančiam ir į varžybas atvažinėjančiam Šarūnui Beleckui – 21-eri, Rimantui Jakučiui, kuris porą metų žaidė Ispanijoje,   Aurimui Jonkui ir Juliui Goštautui – po 20-ešimt metų.

Mūsų jaunimui – 16-18 metų. Tai - Marius Jakimčikas, Povilas Sriubas, Stanislavas Dzikevičius, antrasis vartininkas Nikita Zacharovas, Adomas Vasiliūnas, Kasparas Liktaravičius.

Kažkurį laikui nedirbo Lazdynų plaukimo baseinas, kur rengėtės čempionato kovoms?

Lietuvos rinktinės nariai, kurių komandoje yra aštuoni, važinėjo treniruotis į Elektrėnus ir rengėsi tarptautiniam turnyrui Lenkijoje, kur mūsų rinktinė užėmė antrą vietą. Į Elektrėnus atvažiuodavo pasitreniruoti ir kiti mūsų žaidėjai.

Nieko nenorėčiau išskirti, buvome stiprūs kaip komanda. Jaunasis Marius Jakimčikas jau tapo vienu iš mūsų komandos lyderių, jis ypač naudingai žaidžia sunkiais momentais.

Kurie žaidėjai pastaraisiais metais labiausiai patobulėjo?

Tvirtas mūsų vartininkas Andrejus Pometko, priekinėje linijoje labai sėkmingai rungtyniavo motyvuotas sportininkas Rimantas Jakutis, kuris per sezoną padarė  nemažą pažangą.

Po poros metų vėl į komandą sugrįžęs Eimantas Vyšniauskas žaidžia techniškai ir komandai daug padeda.

Daugiausiai įvarčių pasiekia Mantas Pelakauskas ir Marius Jakimčikas, smagią ranką turi judrus, greitas ir veržlus Šarūnas Beleckas.

„MSC- Baltic Amadeus“, atrodo, dar ilgai gyvuos, auginatės sau pamainą, Lazdynų baseinas vakarais būna pilnas vandensvydininkų?

Pamaina auga, Lazdynų baseine vietos trūksta. Tiesa, neturime kai kurių stiprių amžiaus grupių (15-16 m.), nes yra per mažai trenerių.

Jų Lietuvoje apskritai mažai – vos dešimt. Vienoje Baltarusijos sporto mokyklų dirba daugiau trenerių nei pas mus visoje Lietuvoje. 

Be manęs ir Tado Pašuko, Vilniuje prieš porą savaičių antraeilėse pareigose treneriu dar pradėjo dirbti Vytautas Saunoris.

Trims treniruoti įvairias mažiaus grupes yra sudėtinga. Norinčių dirbti vandensvydžio treneriais yra, tačiau nėra galimybių.

Esame įkūrę „Delfino“ vandensvydžio klubą, kuriam aš vadovauju. Klube laisvalaikio grupėse treniruojasi apie 70 vaikų.

Dar apie 70 sportininkų treniruojasi Vilniaus miesto sporto centre. Savo „Baltic Amadeus“ komandą apjungėme su šiuo centru, kuris mums skiria transportą, apmoka baseiną, centre dirba treneriai.

Miesto sporto centro parama yra labai reikšminga, mūsų glaudus bendradarbiavimas duoda gražių vaisių.

Jau 25-erius metus mus remia bendrovė „Baltic Amadeus“. Nors jos vadovybė ir keičiasi, bet parama išlieka. Mus remia ir apsaugos bendrovė „Apsaugos komanda“, „Skanėja“.  

Vandensvydžio specialistai prakalbo apie jaunuosius Kauno plaukimo mokyklos vandensvydininkus, ar negalvojate, kad jie po metų, kitų gali tapti rimtais jūsų varžovais?

Visko gali būti. Per antro turo varžybas jaunieji kauniečiai pasiekė pirmąją pergalę čempionate, nugalėjo Vilniaus sporto centro II komandą, kuri žaidė be kelių geriausių žaidėjų.

Atkreipiau dėmesį į kelis labai sportiškus, motyvuotus kauniečių žaidėjus, kurie tikrai yra perspektyvūs. Norėtųsi, kad jie ir toliau tobulėtų, nesustotų vietoje.

Sudaryk simbolinę šio čempionato rinktinę?

Nors ir labai sėkmingai rungtyniavo kauniečių vartininkas Vilius Albrechtas, tačiau į simbolinę rinktinę kviesčiau vilnietį Andrejų Pametko.

Gynėjai: kaunietis Egidijus Sutkus, kuriam jau 47-eri, ir elektrėniškis Antonas Sugoniakas, vidurio puolėjas – alytiškis Tautvydas Mikalauskas, taip pat pakviesčiau vilniečius Julių Goštautą ir Marių Jakimčiką.

Dar į vieną vietą pretenduotų kaunietis Jurijus Galinokas, vilnietis Rimantas Jakutis, alytiškis Lukas Baliulevičius.

Vandensvydį pats puikiai žaidei, buvai vartininkas, atstovavai Kauno „Bangos“ meistrų komandai, Vilniaus „Delfinui“,  Lietuvos jaunių ir suaugusių rinktinėms. Tikriausiai, dabar esi labai reiklus vartininkams?

Vandensvydį žaidžiau apie 15 metų - nuo 1981 iki 1995 –ųjų. Vartininkas – tai pusę komandos, todėl jiems turi būti reiklus.

Tačiau per treniruotes nėra laiko atskirai vartininkams skirti daugiau dėmesio. Jiems  svarbu sąmoningumas, noras ir motyvacija, tada vartininkai tobulėja.

Gi ne visas šiuolaikinis jaunimas yra motyvuotas, todėl Vilniuje jaunimo grupėje nėra daug gerų vartininkų. Todėl reikėtų visiems rimtai padirbėti.

Galėtum ir pats dar bet kurioje komandoje žaisti vartininku?

Jaučiu, kad tikrai galėčiau žaisti Vilniaus miesto sporto centro II komandoje. Tačiau ir taip pakanka rūpesčių su abiem Vilniaus ekipomis, kurioms reikia skirti pakankamai nemažai laiko.

Todėl noro ir laiko stoti į vartus nelabai yra. Man kur kas įdomiau dirbti su jaunimu ir matyti jo progresą. Tų emocijų ir taip pakanka.

Laisvalaikiu plaukioju, kasdien pėsčiomis, vedžiodamas labradoro veislės šunį Belą, nueinu po 6-7 km.  Fizinė forma mano gera.

Esi ir Lietuvos rinktinės vyr. treneris, sakyk, kaip ji rengiasi gegužės viduryje įvyksiančiam Europos Sąjungos šalių čempionatui?

Šios savaitės pabaigoje turėsime keletą bendrų treniruočių Elektrėnuose, kur galutinai paaiškės mūsų rinktinė.

Atrodo, jog rungtyniausime be mūsų rinktinės lyderio Jano Bakulo, kuris žaidžia Vokietijoje ir jo komanda  pateko į ketvertą, tomis pat dienomis dalyvausiančią  Vokietijos taurės finale. Klubas jo nenori išleisti, todėl teks ieškoti naujų lyderių.

Baigsis ES šalių čempionatas, o kas toliau?

Mums niekada nebūna ramių atostogų. Porą savaitėlių poilsio ir – vėl į darbą. Kai dirbama vasarą, geriausiai tobulėjama.

Jaunimui planuojame treniruočių stovyklas Klaipėdos rajone kaimo turizmo sodyboje, esame numatę dalyvauti tarptautiniame turnyre Vengrijoje.

Suaugusiųjų rugpjūčio mėnesį lauks tarptautinis turnyras Berlyne, kuriame dalyvausime 15-ąjį kartą iš eilės.

Gaila, kad vasarą neveiks Elektrėnų baseinas, kuris bus remontuojamas, kad  Lietuvoje nėra nė vieno atviro baseino. Kam pasakau, niekas tuo negali patikėti.

Ateis diena, kai užsidarys ir Lazdynų baseinas, kur tada treniruositės?

Vilniaus valdžios pažadai yra tokie: kol nebus pastatytas 25 m baseinas, tol nebus uždarytas Lazdynų baseinas.

Tęstinumas turi būti, tikimės, kad Vilniaus savivaldybė pasielgs protingai ir neuždarys baseino kito nepastačiusi.

Gerai, kad netoliese yra Elektrėnų plaukimo baseinas. Ten puiki administracija, kuri supranta sportininkų interesus ir mums visada padeda. Tikiuosi, kad nepražūsime ir viskas bus gerai.

Tau tenka nemažas krūvis: esi „MSC-Baltic -Amadeus“, nacionalinės Lietuvos rinktinės treneris, „Delfino“ klubo prezidentas, Lietuvos vandensvydžio federacijos trenerių tarybos pirmininkas. Kaip visur suspėji?

Sudėtinga, darbų daug. Kažkas nukenčia, tarkime, jaunučių komanda, kadangi su Tadu Pašuku tenka išvykti į įvairius turnyrus ir žaidėjai negauna pakankamo skaičiaus rimtų treniruočių.

Kenčia ir šeima. Auga dvi dukros: Paulė Vilniaus universitete studijuoja anglų ir ispanų kalbas, o Gustė – Vilniaus licėjaus moksleivė. Žmona Ingrida dirba Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos.

Tačiau šeima man visokeriopai padeda, laiko visus namų kampus, kai būnu išvykęs.

Pasitaiko, kad su šeima netgi nesimatome kelias dienas iš eilės, bet mūsų šeima tvirta, puikiai sutariame.

Ilgai gyvenome triukšmingame Antakalnio rajone, penktame aukšte. Nutarėme, apsigyventi miškingoje vietoje šalia Antavilių ežero ir Neries upės - Vilniaus r. Sakiškių kaime.

Iki baseino kasdien tenka važiuoti po 25 km. Tačiau kelias neprailgsta.

http://www.sportas.info/naujienos/kitas_sportas