Nerijus Papaurėlis apie Europos Nacijų taurės turnyrą

 Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo Europos Nacijų taurės turnyre. Deja, neturėjome Jano Bakulos, kuris neabejotinai yra mūsų lyderis- mažų mažiausiai pusė komandos. Tomis pat dienomis vyko Vokietijos taurės finalo ketverto varžybos, todėl klubas neišleido jo į Maltą. 
Pirmą dieną teko žaisti su Austrijos rinktine tik atskridus į Maltą.Neįprasta buvo rungtyniauti atvirame baseine, nes Lietuvoje tokių nėra,o svetur Lietuvos žaidėjai atvirame ore varžosi labai retai. Nepaisant šių aplinkybių, du kėlinius kontroliavome situaciją ir pirmavome. Trečiame kėlinyje Olimpinio čempiono, vengro Barnabo Šteinmetco vadovaujami austrai,įgijo nedidelę persvarą,kurią išsaugojo iki rungtynių pabaigos.
 Panašiu scenarijumi vyko rungtynės su airiais,Velso ir Škotijos komandomis. Rungtyniaujant su šiomis trim komandomis lemiamus įvarčius praleidom paskutinėmis sekundėmis. Vienas, kitas įvartis-ir gali būti trečioje arba dešimtoje vietoje. Tik Maltos ir Pietų Afrikos Respublikos rinktinės buvo aiškiai pranašesnės už kitas komandas. Džiugino komandos dvasia baudinių serijoje su škotais. Bet kuriuo atveju, patirtis įgyta šiame turnyre yra labai vertinga.
Lyderio vaidmens turnyre bandė imtis Julius Goštautas ir Antonas Sugoniakas, tačiau jėgų jiems užtekdavo tik pirmai rungtynių pusei. Nenuostabu- abu jie sezono metu treniravosi mažiau nei įprastai, nes treniruočių laiku dirbdavo.
 Mariui Jakimčikui kol kas nelengva adaptuotis suaugusiųjų vandensvydyje, todėl jis rungtyniauja nestabiliai, bet tai-normalu septyniolikmečiui sportininkui. Dėl tų pačių priežasčių dar negalime tikėtis daug pagalbos iš Jurijaus Galinoko ir Krisčio Sirijotavičiaus, tačiau noro jie žaisti jie turi daug- o tai nuteikia optimistiškai.
 Džiugu, kad po poros metų pertraukos į sportą sugrįžo Aurimas Jonkus ir Šarūnas Beleckas, tačiau jiems dar prireiks laiko, pasiekti gerą fizinę formą.
 Patobulėjo Rimantas Jakutis ir antras vartininkas Vilius Albrechtas- vis dažniau galime jais pasitikėti, o iš Manto Pelakausko tikėjomės daugiau- sunkiais rungtynių epizodais pritrūko jo indėlio, tik trumpas atkarpas galėjo žaist ir Eimantas Vyšniauskas.
 Gana ilgas varžybų maratonas (per mėnesį teko sužaist apie 20 rungtynių), matyt atėmė nemažai jėgų iš mūsų veteranų Egidijaus Sutkaus ir vartininko Andrejaus Pometkos- kai kuriais svarbiais epizodais ir jie neišvengė klaidų, nors abu išlieka labai svarbiais žaidėjais rinktinėje.
 Baigėsi ilgas ir įdomus rinktinės  sezonas. Norėčiau padėkoti vyrams už entuziazmą ir pastangas, palinkėti visiems rasti daugiau galimybių treniruotis. O varžybų netrūks- rudenį laukia Baltarusijos čempionato finalas, Atviras Baltijos šalių čempionatas, kitos varžybos. Rinktinės sudėtis stabilizuojasi, auga perspektyvus jaunimas, atsiranda konkurencija, svarbu- nesustoti vietoje, eiti pirmyn.